Vidaus auditas - tai viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės sistemos dalis, kurios dėka, vidaus auditoriams vykdant nepriklausomą, objektyvią tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veiklą, siekiama užtikrinti viešojo juridinio asmens veiklos gerinimą. Lietuvoje yra pasirinkta decentralizuota valstybės įstaigų vidaus audito sistema, t.y. auditas įdiegiamas pačioje įstaigoje. Pagal Vyriausybės 2000 m. vasario 7 d. nutarimą Nr.127 vidaus audito tarnybos turėjo būti įsteigtos: visose ministerijose ir apskričių viršininkų administracijose; departamentuose prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir prie ministerijų Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Finansų ministerijos; kitose valstybės įstaigose; taip pat valstybės įmonėse vidaus audito tarnyba steigiama, jeigu jose dirba daugiau kaip 300 darbuotojų, o jeigu jose dirba mažiau kaip 300 darbuotojų - steigiama vidaus auditoriaus pareigybė. Veikiantys žinybinės kontrolės, revizijos, vidaus kontrolės ir panašūs padaliniai įstaigose, įmonėse turėjo būti reorganizuoti į audito tarnybas. Pagrindinė vidaus audito užduotis - atlikti kiekvienoje valstybės įstaigoje veikiančių vidaus kontrolės priemonių efektyvumo įvertinimą. Vidaus auditas yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, kitų ministerijų ir valstybės įstaigų finansinės struktūros dalis, o vidaus auditoriai yra tiesioginiai institucijos darbuotojai, Vidaus auditas skatina geresnę finansinę drausmę Vyriausybės veikloje, kurdamas pagrįstas procedūras, užtikrina ataskaitų reguliarumą bei tikslumą. Vidaus audito tikslas yra ne tik atskleisti trūkumus ir klaidas įplaukų ir mokėjimų sandoriuose bei jų apskaitoje, bet ir padėti valstybės įstaigoms suprasti bei geriau pritaikyti finansinę bei apskaitos tvarką.
Vidaus auditas taip pat yra įgaliotas sukurti tolesniems veiksmams procedūras pagal ankstesnius ataskaitoje pateiktus vidaus ir išorės audito duomenis, kad būtų garantuota, jog vadovai skirs pakankamą dėmesį ir atliks jiems nurodytus dalykus, todėl yra svarbu žinoti, kaip vidaus auditas turi būti atliekamas, kokios kompetencijos darbuotojai gali jį atlikti bei kokie teisės aktai šį darbą reglamentuoja.

Pagrindiniai šio darbo uždaviniai:

Išskirti vidaus audito tikslus ir uždavinius bei aptarti jo atlikimą.

Atskleisti vidaus audito tarnybos veiklos ypatumus.

Išnagrinėti vidaus audito reglamentavimą.

Siekiant įvykdyti iškeltus uždavinius , darbe taikomi loginis, lyginamasis bei sisteminis tyrimo metodai.

VIDAUS AUDITAS
Pagal apimtį ir atlikėjus auditas skirstomas:  

Audito klasifikavimas pagal apimtį ir atlikėjus.
Atitinkamai auditoriai skirstomi į:
Išorinius (viešuosius); Vidinius; Vyriausybės.

Vidaus auditas - tai viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės sistemos dalis, kurios dėka, vidaus auditoriams vykdant nepriklausomą, objektyvią tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veiklą, siekiama užtikrinti viešojo juridinio asmens veiklos gerinimą. Vidaus auditas yra nepriklausoma, objektyvi tyrimo ir konsultavimo veikla, skirta pridėtinei vertei kurti ir organizacijos veiklai gerinti. Sistemingai ir visapusiškai vertinant ir skatinant gerinti organizacijos rizikos valdymo, kontrolės ir priežiūros procesų veiksmingumą, ji padeda organizacijai įgyvendinti keliamus tikslus. Vidaus audito veiklos tikslai, įgaliojimai ir atsakomybė turi būti oficialiai apibrėžti organizacijos valdybos patvirtintuose nuostatuose, atitinkančiuose ,,Vidaus audito profesinės praktikos standartus“. Vidaus audito apimtis ir tikslai priklauso nuo įmonės dydžio, organizacinės struktūros bei vadovybės keliamų reikalavimų.

Vidaus audito veikla apima: apskaitos ir vidaus kontrolės sistemų peržvalgą. Įmonės vadovybės pareiga - sukurti tinkamas apskaitos ir vidaus kontrolės sistemas. Jos reikalauja nuolatinio ir tinkamo dėmesio. Paprastai vadovybė suteikia vidaus auditui atsakomybę prižiūrėti šias sistemas, kontroliuoti jų veiklą ir teikti tobulinimo pasiūlymus; finansinės ir veiklos informacijos patikrinimą. Šis tikrinimas apima priemonių peržiūrą, naudojamų nustatyti, išmatuoti, suklasifikuoti ir pateikti informaciją, bei specialių paklausimų apie atskirus dalykus, įskaitant išsamų ūkinių operacijų, sąskaitų likučių ir procedūrų patikrinimą; veiklos ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo peržiūrą ir kt..