Naujienos

Buhalteriai šiais metais išliks tarp labiausiai geidžiamų ir ieškomų specialistų. Tai rodo Lietuvos darbo biržos paskelbto įsidarbinimo galimybių barometro 2013 metais Lietuvoje duomenys. Kvalifikuotų buhalterinės apskaitos darbuotojų itin trūks Vilniuje, kur įsikūrę daugiausiai verslo kompanijų, buhalterinės apskaitos įmonių.

Taip pat didelis jų trūkumas bus jaučiamas Šiaulių, Tauragės ir Utenos apskrityse.

Internetinės personalo atrankos kompanijos „CV-Online“ marketingo vadovės Ritos Karavaitienės teigimu, gero buhalterio reikės nuolatos, tad buhalterio profesija – viena tų, kuriai krizė beveik neturi jokios įtakos. „Galima sakyti, kad buhalterių profesija yra viena iš stabiliausių, kuriai įtakos nedaro ekonomikos svyravimai. Šios profesijos specialistų poreikis darbo rinkoje didelis. Finansų srities darbo pasiūlymai visuomet yra mūsų TOP 10 sąraše“, - sakė R. Karavaitienė.

Vilniaus kooperacijos kolegijos direktorius Jonas Jokubauskas pastebi, kad susidomėjimas buhalterinės apskaitos specialybe visuomet didelis.

 „Stodami jaunuoliai vis dažniau atsižvelgia į rinkos poreikius. Buhalterija - viena iš nedaugelio specialybių, kai net ir šiais metais įstojusieji yra beveik garantuoti, kad po baigę studijas nesunkiai susiras darbą. O mūsų kolegijoje studijos yra itin orientuotos ne tik į teorinį, bet ir praktinį mokymą. Tad baigusieji gali iš karto užimti laisvas darbo vietas“, - sakė Vilniaus kooperacijos kolegijos direktorius.

Kasmet buhalterines apskaitos studijas šioje kolegijoje vidutiniškai pasirenka po 90 jaunuolių.

R. Karavaitienės teigimu, darbo skelbimuose vienas iš svarbiausių reikalavimų buhalteriams – aukštasis išsilavinimas ekonomikos, finansų ar buhalterinės apskaitos srityse. „Darbdaviai be išsilavinimo dažniausiai reikalauja ir teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, mokesčius bei įmonės veiklą, išmanymo ir gebėjimo taikyti praktikoje.

Taip pat verslo apskaitos standartų išmanymo, kompiuterinio raštingumo, sugebėjimo dirbti bent su viena apskaitos programa, gerų anglų, rusų kalbų žinių, analitinio mąstymo. Iš asmeninių savybių reiktų paminėti sąžiningumą, iniciatyvumą, organizacinius sugebėjimus, komunikabilumą, gebėjimo ir noro savarankiškai dirbti ir mokytis komandoje“, - dažniausiai buhalteriams keliamus reikalavimus vardija „CV-Online“ marketingo vadovė.

Tai yra bendrovės pranešimas spaudai. Pranešimų spaudai turinio VersloSavaite.lt neredaguoja. Už pranešimo turinį atsako jį paskelbusi bendrovė.

VersloSavaite.lt//2013 03 20, 17:35

Informacinis pranešimas
2009-07-02
 
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. VA-46 ,,Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 333 ,,Dėl verslo liudijimo formos ir individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, klasifikatoriaus patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 77-3220) pakeista Verslo liudijimo forma.

Verslo liudijimo forma GPM307 bus naudojama gyventojams išduodant Verslo liudijimus 2010 ir vėlesniais metais vykdomai veiklai.

2009 metais vykdomai veiklai išduodama Verslo liudijimo forma FR0461.
Dividendus keičia palūkanos
     
Lietuvos bendrovės susijusiai įmonei į užsienį mokamos palūkanos nuo 2009 m. liepos 1 d. apmokestinamos 5% pelno mokesčio tarifu. Iki šiol tokios išmokos buvo apmokestinamos 10% tarifu, o nuo 2011 m. liepos 1 d. jos iš viso bus neapmokestinamos.
Palūkanas, kurias Lietuvos bendrovė moka tos pačios grupės įmonei užsienyje, Lietuvoje nuo 2009 m. liepos 1 d. bus apmokestinamos 5% pelno mokesčio tarifu.

Europos Sąjungos (ES) direktyva Nr. 2003/49/EB leidžia neapmokestinti susijusiai užsienio bendrovei mokamų palūkanų, o Lietuva buvo išsiderėjusi pereinamąjį laikotarpį ir iki šiol tokioms išmokoms taikė 10% pelno mokesčio tarifą.

Nuo 2011 m. liepos 1 d. tokios palūkanos iš viso bus neapmokestinamos. Kad nereikėtų mokėti mokesčių, palūkanos turi būti mokamos tai pačiai įmonių grupei priklausančiai ES įmonei, kuri ne mažiau kaip 2 m. turi 25% Lietuvos bendrovės akcijų.

Tampa patrauklu

Kristina Kriščiūnaitė-Bartusevičienė, UAB „PricewaterhouseCoopers“ Mokesčių skyriaus vadovė, pažymi, kad sumažėjus tarifui tampa patrauklu finansuoti bendroves iš paskolų.

„Palūkanos mokamos kas mėnesį, o dividendai – kartą per metus. Palūkanas galima mokėti ir tuomet, kai bendrovė neturi pelno“, – finansavimo priemones lygina p. Kriščiūnaitė-Bartusevičienė. Su nekilnojamuoju turtu susiję projektai iki šiol turėdavo nemažą pinigų srautą, tačiau būdavo nepelningi, nes savininkai pasirinkdavo trumpą objekto nusidėvėjimo laikotarpį. Kai bendrovė neturi pelno, ji neturi teisės mokėti dividendų. Tokiu atveju pinigus finansuotojai susigrąžindavo per palūkanas.

Prieš mokant dividendus reikia sumokėti pelno mokestį. Užsienio bendrovei, kuri turi didesnį kaip 10% Lietuvos bendrovės akcijų paketą ilgiau kaip metus, į užsienį mokami dividendai neapmokestinami, tačiau Lietuvoje nuo pelno reikia mokėti 20% pelno mokestį.

„Vienai įmonių grupei priklausančioms bendrovėms reikia pasidomėti, kokiu tarifu palūkanos bus apmokestinamos užsienyje“, – sako UAB „PricewaterhouseCoopers“ mokesčių ekspertė. – Jeigu palūkanos užsienyje yra apmokestinamos mažesniu tarifu nei 20%, tuomet mokėdama palūkanas įmonių grupė sutaupo.“ Jeigu užsienio įmonė yra pelninga, ji gali atimti Lietuvoje iš palūkanų išskaičiuotą mokestį iš savo valstybėje mokamo pelno mokesčio.

Yra ribos

Mokamas palūkanas galima priskirti sąnaudoms, kurios mažina apmokestinamąjį pelną.

Tiesa, bendrovė negali būti finansuojama vien iš paskolų, nes reikia laikytis vadinamosios „plonos kapitalizacijos taisyklės“. Jeigu įmonės skolintas kapitalas 4 kartus viršija įstatinį kapitalą, paskolos suma, viršijanti minėtą santykį, laikoma kontroliuojamu skolintu kapitalu ir už jį mokamos palūkanos nemažins įmonės apmokestinamojo pelno.

Lietuvoje minėtos „plonos kapitalizacijos taisyklės“ išdėstytos Pajamų arba išmokų apibūdinimo iš naujo taisyklėse. Jos patvirtintos 2003 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1575. Ši nuostata netaikoma tuo atveju, jeigu įmonė gali įrodyti, kad tokia pati paskola ir tokiomis pačiomis sąlygomis būtų suteikta ir tarp nesusijusių šalių.

Palūkanos, mokamos į užsienį nesusijusioms įmonėms, ir toliau bus apmokestinamos 10% pelno mokesčio tarifu. Estijoje tokios į užsienį bendrovių mokamos palūkanos neapmokestinamos jau seniai, todėl mažesnis mokestis Lietuvoje padidins mūsų šalies patrauklumą. Latvijoje į užsienį susijusiems asmenims mokamos palūkanos bus apmokestinamos iki 2013 m. liepos 1 d. Tačiau nesusijusiems asmenims mokamos palūkanos Latvijoje neapmokestinamos.
Dėl Teisės aktų įsigaliojimo atidėjimo
2009-06-30
 
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad VMI prie FM viršininko 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. VA-48 „Dėl nenuolatinių Lietuvos gyventojų ir užsienio valstybių piliečių įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro tvarkos“ pakeitimo“ atidėtas 2009 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. VA-15 galiojimas.
Įsakymo Nr.VA-15 įsigaliojimo terminas – nuo 2010 m. sausio 1 d. Iki 2009 m. gruodžio 31 d. nenuolatiniai Lietuvos gyventojai ir užsienio valstybių piliečiai, norintys įsiregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą, turi naudoti Prašymo įregistruoti (išregistruoti) Mokesčių mokėtojų registre užsienio valstybės piliečio  ir asmens be pilietybės FR0224 formą, patvirtintą VMI prie FM viršininko 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 255.
Taip pat VMI prie FM viršininko 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. VA-47 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. VA-189 „Dėl Juridinio asmens pranešimo apie jo duomenų Mokesčių mokėtojų registre papildymą (pakeitimą)“ pakeitimo“ atidėtas 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. VA-189 galiojimas.
Įsakymo VA-189 įsigaliojimo terminas — taip pat nuo 2010 m. sausio 1 d. Iki 2009 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų filialai ir atstovybės, teikiantys mokesčių mokėtojų registravimo MMR duomenų papildymus / pakeitimus, turi naudoti Juridinio asmens pranešimo apie jo duomenų Mokesčių mokėtojų registre papildymą (pakeitimą) FR0791 formą su priedo FR0791A forma, patvirtinta VMI prie FM viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-189.

Paslaugų mokesčių mokėtojams departamento
Įmonių aptarnavimo skyrius